Ateina akimirka, kai žmogus gali leisti sau viską, net pačius beprotiškiausius dalykus,
apie kuriuos buvo pagalvota, kai buvo atėjusios pašėlimo minutės.
Žinai, ką aš daryčiau, jei ateitų ta akimirką?
1. Apkeliaučiau aplink Pasaulį.
Atrodo banalu?Gal šiek tiek, bet keliaučiau ne kaip poilsiautoja, o kaip kruizinio laivo darbuotoja.
Kiekvieną dieną išvysti naują šalį yra kažkas nežmoniško!
2. Iššokčiau iš lėktuvo su parašiutu.
Nėra čia ko pridurti, tiesiog patirtį adrenalino dozę yra kažkas tokio, dėl ko aš gyvenu.
Kai nusileidus ant žemės virpa kojos, širdis plaką šimtą kartų dažniau, o akys dega nuo susidomėjimo, aistros ir visų kada nors išgyventų emocijų protrūkio.
3. Iškeliaučiau į gamtą mėnesiui.
Pabūti gamtos vaiku, be susisiekimo priemonių, tiesiog pasitikint gamta ir žmonėmis. Mano nuomone, tada vertinčiau viską, ką turiu, nesispyriočiausi kaip mažas vaikas gavusi pietums vištieną, o ne makaronų su faršu.
O ką darytum Tu, atėjus tai akimirkai?
apie kuriuos buvo pagalvota, kai buvo atėjusios pašėlimo minutės.
Žinai, ką aš daryčiau, jei ateitų ta akimirką?
1. Apkeliaučiau aplink Pasaulį.
Atrodo banalu?Gal šiek tiek, bet keliaučiau ne kaip poilsiautoja, o kaip kruizinio laivo darbuotoja.
Kiekvieną dieną išvysti naują šalį yra kažkas nežmoniško!
2. Iššokčiau iš lėktuvo su parašiutu.
Nėra čia ko pridurti, tiesiog patirtį adrenalino dozę yra kažkas tokio, dėl ko aš gyvenu.
Kai nusileidus ant žemės virpa kojos, širdis plaką šimtą kartų dažniau, o akys dega nuo susidomėjimo, aistros ir visų kada nors išgyventų emocijų protrūkio.
3. Iškeliaučiau į gamtą mėnesiui.
Pabūti gamtos vaiku, be susisiekimo priemonių, tiesiog pasitikint gamta ir žmonėmis. Mano nuomone, tada vertinčiau viską, ką turiu, nesispyriočiausi kaip mažas vaikas gavusi pietums vištieną, o ne makaronų su faršu.
O ką darytum Tu, atėjus tai akimirkai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą