nekaipvisadanene

Pasiilgau tos tuščios galvos pojūčio:kai neturi mintyse dėlioti savo veiksmų,sprendimų ir po jų atbėgančių minusų ar pliusų.kai nereikia žaisti šachmatų partijų.kai gali galvoti apie tokius mažmožius kaip:ką valgyti pusryčiams?ar nereikėtų naujos šukuosenos?
Atradau būdą kaip pasprukti nuo minčių gausos - bėgti su muzika iš visų jėgų. bent valandą efektas išlieka.
Įgyvendinau savo svajonių sekmadienį.uch. taip gera buvo(ir yra) visą sekmadienį vaikščioti su pižama, susivėlusiais plaukais..tiesiog būti namie. per visą mėnesį taip šito pasiilgau! net nebe atsiminiau,kada paskutinį kartą galėjau išsidrėbti priešais televizorių, pasiimti indą ledų ir junginėti kanalus. šiandien jaučiuosi nuveikus begalę darbų,kurie tūnojo paskutinėje vietoje visą šį mėnesį:perskaičiau knygą (belieka taupyti pinigus kitai Jodi Picoult knygai,nes kuo toliau,tuo labiau įsimyliu šią rašytoją),apturėjau arbatos ir deserto pusvalanduką su mama (kuri pasirodo visai nieko,kai retai bendrauji), atrašiau laišką (!!!!jaučiuosi supermenė), pažiūrėjau keisto pobūdžio laidą, pasidžiaugiau fotoaparatu(x100 kartą).

Ir ta saulė už lango gundo.Et.gal reiks bėgti su šuniuku laukan.