vanessabruno-Chilly Gonzales

*

Vasara žavi savo lengvabūdiškumu. Tai turbūt tas metų laikas, kai žmonių galvose sukasi daugiausia norų, idėjų, svajonių, iššūkių sau, užsibrėžtų tikslų siekimo..Koketė ta mūsų vasara. Įtraukė ji ir mane į savo pinkles. Stengiuosi, kad mano vasarai kojos nepakištų nei liga, nei nepavykę meilės romanai, nei liūdnos mintys ar tuo labiau blogas oras su lietingomis ir niūriomis mintimis, kurios tik ir laukia iš už kampo, kad galėtų su pasigardžiavimu sutraiškyti tave ir tavo slaptas svajones.
Niekada nemaniau, kad braškių skynimas gali prilygti vizitui pas psichologą ar pasimatymui su dubeniu ledų. O kažin koks jausmas, kai visai svetimam žmogui, kuris galbūt turi daugiau problemų nei tu, išpyškini visą savo gyvenimą be jokių pagražinimų ar mažyčių fantazijos dalelių. Ir išvis - koks jausmas apsinuoginti vidumi? Noriu pas psichologą. Arba pas žmogų, kuriam galėčiau padovanoti savo gyvenimo istoriją, o vėliau jo niekada nepamatyti.
Egzistuoja begalė žmonių, manančių, jog galima tik imti imti, bet nieko neduoti.. nė menkiausios kropelytės. nė colio. Gaila tokių žmonių. Žinot ko dar gaila? Žmonių, apgaudinėjančių save. Žmonių.. bijančių gyvenimo. kas iš to, jei būsi girdėjęs begalę istorijų apie meilę, bet taip ir nebūsi jos išgyvenęs?

Ašarėlės akyse, bet ne iš skausmo ar
nusivylimo..

iš baimės.
baimės nepatirti dar daug daug daug gyvenimo kalnų ir pakalnių.
noriu kristi, kristi, kad galėčiau atsistoti, ryžtingai išsitiesti ir pasijuokti iš tų,
kurie man sakė, jog ne, Gabrielyte, ne.
Tu to negali,nesugebi,neįveiksi.

kaip žmonės gali nurodinėti ir sakyti,
kas mums pavyks, kas nepavyks,
kai patys sėdi ir kemša televizijos diktuojamas frazes ir
gyvenimo "stilius".
fptiu.
Man gali padėti tik braškės.
Nes jos raudonos ir nesislepia, nors ir skanios bei gražios.
Arivadelči,mučiačios!!