Grįžo tikroji Gabrielita

Parsivežiau lagaminą nuostabių akimirkų!! Tešlų karas, krepšinis su perkūnijos kompanija, juokas iki ašarų ir gėrimų,bėgančių pro nosį,pasimatymas su dviračiu pušyne... Mini mini, pakeli galvą,giliai įkvepi, vėjas kutena tau skruostus, plaukus, pėdas.. galvoje taip tuščia tuščia ir ramu. o veidą puošia šypsena. šypsena aprėpianti akis ir lūpas. net gi strazdanas. Supratau, kad problemos nėra tokios didelės, jei jų nepaverti begemotais ar orangutangais. Kad džiaugsmas slypi kažkur kišenėje. O artimi žmonės tau po nosimi. Tiesiog reikia prasimerkti ir laiko, kol tai suprasi..Taip gera užmigti namelyje prie jūros, kur girdi jūros lopšinę, veidą puošia šypsena, o tave ištikusi laiminga šašlikų koma.Nesvarbu, kad uodai skraido aplink ausis, o tavo drabužiai susideda iš jūros ir smėlio priemaišų.. Rodos, daugiau nieko nebereikia.Dabar drybsau, klausausi sektantiškos muzikos ir dėlioju į stalčius atsiminimus. Ramu.

Mūsų gražieji ir koketiškieji kaimynai.