Bučkis
sekmadienis, rugsėjo 25
25
Koks geras jausmas, kai sugebi perlipti per save. Nors viduje skauda padėjus kiekvieną naują žingsnį, bet pasiektas rezultatas svaigina. Dabar tenoriu atrasti save, sau skirtą vietą, kibti į mokslus, o tuomet.. mojuoti praeičiai ir šypsotis ateičiai. Noriu keliauti, atsibusti svetimoje šalyje,užuosti tą nežinomybės kvapą ir jausti jaudulį pirštų galiukuose. Nieko nėra gražiau, kaip nuoširdus jaudulys žmoguje ir troškimas akyse. Noriu noriu noriu. Atsikračiau prakeikto įpročio būti priklausomai nuo žinučių ir perdėto dėmesio. Mintyse svajoju ir planuoju ateinantį savaitgalį. O kol kas, valgau blynus, skaitau privalomą, bet įdomią literatūrą ir svaiginuosi šiltu rudeniu balkone.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą