mannebūdingasįrašas

Norėti, kad kas nors žiūrėtų į tave tokiu žvilgsniu lyg sakydamas- susituokime ir aš mūsų vaikus kasdien vežiosiu į futbolo treniruotę, nėra egoistiška. Tiesiog.. pasaulis toks didelis, kad surasti širdžiai artimą žmogų yra... na,yra..sudėtinga. Galbūt jis Antarktidoje gelbsti pingvinus. O gal Havajuose bando pagauti didžiausią bangą. O ką jau bekalbėti jei Japonijoje išradinėja nervų slopinimo aparatą...Tie reikalavimai taaaaip auga. kasdien. kiekvieną minutę. it ant mielių. kad mokėtų apversti ore lietinius. kad mėgtų plaukioti. mėgtų miegoti šoninėje lovos pusėje. kad turėtų ilgesnes už Eifelio bokšto blakstienas. o kur meilė Tėvynėj ir krepšiniui... O galbūt/turbūt aš pernelyg sudėtingai įsivaizduoju gyvenimą. Gal žmogus, kurio trokš mano širdis, bus.. neypatingas, bet tuo pačiu neužmirštamas man. Kuris įstrigs kaip šukė į širdį. į mintis. įaugs į kraują...hm. žinot, kai sėdi dviese ir ta tyla būna tokia.. jauki jauki. kvepianti medumi. o gal kakava. nors, užbaigiant, manau, man užtektų, kad mane mylėtų. man nereikia, kad nešiotų ant rankų, pirktų brangiausias dovanas ar rašytų eilėraščius. užtektų, kad paskambintų ryte ir palinkėtų geros dienos, o vakare ateitų su pica ir savo mintimis. apkabinimais. svajonėmis. ir aš būčiau laiminga. tikrai. būčiau laiminga.

Labanakt