Kodėl, kai buvau maža, manęs už rankos nenuvedė į šokių būrelį, muzikos mokyklą,baletą ar ten, kur galėčiau užsitikrinti sau bent vieną atsarginį likimo/ateities variantą?Kodėl. Todėl dabar aš pasiklydusi pasirinkimų ir savo galimybių minioje.
Turbūt tai pirmasis toks keistas įrašas per visą mano gyvenimą. Žinau, kokia noriu būti, kokia esu, bet žinau, kad aš kasdien skirtinga. Vieną dieną naktis, kitą dieną kupranugaris. Vieną dieną žvirblis, kitą dieną balutė. Tokia nenuspėjama, kaip gamtos stichijos.
Ir jeigu mane pagiria tėtis,
aš jaučiuosi tokia tobula.
bet tik vieną sekundę.
kol suprantu...
Tėtis.
aš jaučiuosi tokia tobula.
bet tik vieną sekundę.
kol suprantu...
Tėtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą