Venuolika priekyje

Užaugau. . .
Pradėjau suprasti patarimus, sakytus vyresnių žmonių.
Vienas iš jų - neskubėk užaugti.
Oi, kaip norėčiau sugrįžti į vaikystę,
kai mama pindavo plaukus.
kai bitė įgeldavo į delną ir tėtis mane nešdavo ant pečių pirkti ledų..
Turbūt vaikystė neįkainojama ir tobuliausia.
O dabar..
Dabar žmonės į kišenes įsidėję savo svajones bėga pasitikti kažko,
ko bėga pasitikti visi...
Bandos jausmas.
Ir taip norisi supurtyti tuos žmones,
kurie nuolatos burba!!
Atsibuskit.
Išsidrėbę prieš paveikslėlių dėžę neįgyvendinsit svajonių..
Niekas neatneš prie durų siuntinio ir paspaudę skambutį nepabėgs...
Ilgai truko, kol pati tai supratau.
Bet džiaugiuosi, kad išvis tai supratau.
Pagaliau!
Pagaliau.Tad dabar išsitraukiu iš lagamino svajones ir bėgu su jomis pasitikti savo
gyvenimo...



Akys žiba ne vien nuo procentalių gėrimų.
Ber ir nuo gyvenimo.