Pasiduodu.Keliu rankas į viršų, mojuoju balta vėliava,šaukiu. Pavargau būti alpinistė į kilometrais matuojamus kalnus.Noriu sustoti kalno viduryje, išsiskleisti palapinę, užsikurti laužą, išsivirti arbatos, sugriaužti raguolį ir mojuoti debesims.Rodos, nieko sudėtingo ir nerealaus.
Gal nebemoku gyventi..arba pamiršau kaip tai reikia daryti?
Sunku priimti sprendimą, kuris visapusiškai pakeis tavo gyvenimą.Tačiau dar sunkiau priimti sprendimą, kuris pakeis tau artimo ir mylimo žmogaus gyvenimą. Jis perskirs gyvenimą į dvi dalis: prieš ir po. Tas sprendimas tavo gyvenimo neįtakos tiesiogiai.Nepaveiks tolimesnių įvykių. Nesukels liūdesio. Tu jam nemojuosi ir nepasiilgsi. Dar sunkiau patarti, kai žinai, jog žmogus blaiviai nemąsto ir 99 procentai pasirinks tavo pasiūlytą sprendimą. Juokinga, nemoku susitvarkyti savo gyvenimo, o štai staiga, kažkas prašo, jog padėčiau iškuopti kito?
Kartkartėmis galvoju, jog akimirkos, užfiksuotos nuotraukose, ne visada yra tokios linksmos ir tobulos, kaip atrodo iš šalies. Kaip ir tas mitas, jog svetimo žmogaus gyvenimas atrodo šimtą kartų tobulesnis už tavo.. Ir žinau, kad ateis diena, kai žmonės nebelaikys visko suskirstę pagal etiketes, o tiesiog gyvens...
Juk galime nuklysti į šalį, jei tik vėliau galėsime sugrįžti atgal..
O šiandien už lango lyja. Galvoje plaukioja tūkstančiai milijonų minčių, balsų,garsų,veide perkreipta šypsena ir mintis, jog atradę kažką naujo, pamirštame jau atrastus lobius.
Nematau nieko artimo širdelei šalia savęs ir manęs tai neliūdina..
Ramu.
pastebėjot, kad nebemėgstu paveiksliukų?Hm.
Gal nebemoku gyventi..arba pamiršau kaip tai reikia daryti?
Sunku priimti sprendimą, kuris visapusiškai pakeis tavo gyvenimą.Tačiau dar sunkiau priimti sprendimą, kuris pakeis tau artimo ir mylimo žmogaus gyvenimą. Jis perskirs gyvenimą į dvi dalis: prieš ir po. Tas sprendimas tavo gyvenimo neįtakos tiesiogiai.Nepaveiks tolimesnių įvykių. Nesukels liūdesio. Tu jam nemojuosi ir nepasiilgsi. Dar sunkiau patarti, kai žinai, jog žmogus blaiviai nemąsto ir 99 procentai pasirinks tavo pasiūlytą sprendimą. Juokinga, nemoku susitvarkyti savo gyvenimo, o štai staiga, kažkas prašo, jog padėčiau iškuopti kito?
Kartkartėmis galvoju, jog akimirkos, užfiksuotos nuotraukose, ne visada yra tokios linksmos ir tobulos, kaip atrodo iš šalies. Kaip ir tas mitas, jog svetimo žmogaus gyvenimas atrodo šimtą kartų tobulesnis už tavo.. Ir žinau, kad ateis diena, kai žmonės nebelaikys visko suskirstę pagal etiketes, o tiesiog gyvens...
Juk galime nuklysti į šalį, jei tik vėliau galėsime sugrįžti atgal..
O šiandien už lango lyja. Galvoje plaukioja tūkstančiai milijonų minčių, balsų,garsų,veide perkreipta šypsena ir mintis, jog atradę kažką naujo, pamirštame jau atrastus lobius.
Nematau nieko artimo širdelei šalia savęs ir manęs tai neliūdina..
Ramu.
pastebėjot, kad nebemėgstu paveiksliukų?Hm.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą