kai nežinai, liūdi ar džiaugiesi

Būna nepažįstamų žmonių, kurie turi kabliuką. Traukia, žavi, bet.. nežinai kodėl. O tai dar viena priežastis, kodėl jie nepaaiškinamai patrauklūs. Geriau šitos ribos ir nejudinti. Kartkartėmis ji subyra it kaladėlių pilis.

Gyvenu it karuselėje. Iškrentu, vėl įlipu. Ir taip ratu ratu ratu.. Juokinga, nes pati suku savo gyvenimą link to. Man reiktų terapijos. Su krūva dozių latte, cigaretėmis, lapų, pieštukų ir savimi. Tiesiog susidėlioti savo gyvenimą. O dabar.. tiesiog plaukiu. Kartkartėmis ant pilvo, kai pasidaro sunkiau - ant nugaros. Įpranti. Jaučiuosi kaip mažas vaikas. Ką duoda, tas gerai. Nebėra, rodos, irgi gerai. Bangos. Tikrai bangos. Hi. Ir sukalbamesnė pasidariau. Nors dar skaitau pasislėpusi po kaldra.

Ir nors savaitę- pamirškim kas esam ir gyvenkim tikrą gyvenimą.
Su spragėsiais, bemiegėmis naktimis, skaudančiomis galvomis
ir pusryčiais į lovą.
Kūrkim ateitį.
Kai norėsim.


Ir, o dieve, apleidau net Jodi Picoult. Gabriele, dar esi?