m and m

Tikrai žinau, kad kartkartėmis jaučiuosi laiminga. Pamirštu viską, kas man kelia nerimą, liūdesį, abejones. Atsiduodu akimirkai, stebiuosi, šypsausi, bendrauju. Keliauju. Mėgaujuosi. Tačiau vis dar neišsiaiškinau tos paslapties, kaip jaustis laiminga visados? Na gerai, gal ne visados, bet nors kiek ilgiau nei dieną ar valandą. Aš tikrai žinau, kada buvau laiminga. Dėl ko ir kaip tą laimę pasiekiau. Bet dabar tai neįmanoma ir nepasiekiama. Kaip sakoma, laikas užpustė visus kelius iki būtosios laimės. Nors tokiomis akimirkomis ir sustabdau save, nes tikrai turiu dalykų, kurie verčia mane jaustis laiminga. Mylinti šeima, pasiekti tikslai, įgyvendintos svajonės. Taip, aš tikrai sugebu pasiekti ir gauti tai, ko noriu. Bet kam tai, jei neturiu su kuo šito atšvęsti, su kuo nuoširdžiai pasidžiaugti... Žinau, tuoj krausiu lagaminą, pakuosiuosi daiktus, pažinsiu naują gyvenimą. Taip, tai man patinka. Nes tik neramus ir įtemptas gyvenimo būdas man tinka ir patinka. Taip, žinau, kad nereikia žvalgytis atgalios. Bet įsijungus nuotrauką ir žiūrint į ją valandų valandas, užsihipnotizuoji ir pagalvoji "velnias, kokia laiminga buvau ir kaip vaikiškai tai paleidau". Todėl dabar esu įstrigusi ties neįjungtu posūkiu sankryžoje. Velnias, kaip man reikia atostogų. Nuo pasaulio, supančio mane...