I just wanna be a woman

* * *

Nežinau, kas blogiau. Gauti tai, ko nori ir suprasti, kad, pasirodo, nė velnio to netroškai. Ar nepajusti to pergalės skonio ir manyti, jog būtum buvęs žymiai laimingesnis, gavęs tai, ko taip troškai ar galbūt tebetrokšti. Galvoje koks milijonas minčių, dar didesnis milijonas nežinomybės, žinojimo, jog reikia pradėti ieškotis tinkamo ir patinkančio universiteto, o galbūt, ir specialybės. O, šiaip. Su muzika pastaruoju metu man sekasi. Vis atrandu dainų, kurios mane užvaldo. Kurioms grojant galiu dainuoti iki gerklės užkimimo ar net ašarų. O kartkartėmis iki juoko, priverčiančio griūti ant žemės.

Pradėjau gyventi atmestinai, norėčiau būti nuoširdesnė sau ir aplinkiniams. Laikytis pažadų, pirmiausia pačiai sau, o tuomet ir aplinkiniams. Nebe tarti mintyse :'"Et,paskutinį kartelį". Ši frazė mano galvoje pasirodo taip greitai, kad net nespėju jos pagauti ir išmesti į šiukšlinę. Didelis gyvenimo tempas skatina priimti kvailus sprendimus, kurie, dabar- nežinau, ar yra man į naudą. Svajonės keičiasi taip greitai, kaip mados, o akys nebežiba žiūrint nė į vieną iš jų.

Gal, po velnių, išmokau vertinti save ir aplinkinius?

Noriu į Ameriką. Į kitą šalį. Noriu keliauti. Daug. Neužsibūti viename mieste ilgiau nei dvi dienas. Nespėti prisirišti prie žmonių. Ir ta praeitis.. Norisi nukirpti tą laidelį, jungiantį dabartį ir praeitį. Pasirodo, pamiršti žmones yra daug sunkiau nei maniau.. O kur ta vienijanti muzika. Košmarai.

Norėčiau, kad ne tik žiemą tirptų besmegeniai..

Su meile,Labanakt