penktadienis, gruodžio 30

mano mirtis trijų metrų ilgio



Pasirodo frazė - nieko nėra neįmanomo - egzistuoja!!
Išmokau važiuoti su mašina, o maniau, kad tai tas pats, kaip žongliruoti degančiais kėgliais, stovint ant dviračio, kuris yra ant kamuolio, kai kamuolys ant plonytės plonytės virvės, o apačioje snaudžia tigrai, negavę pusryčių..
Atsikračiau priklausomybės nuo telefono ir tų prakeiktų tekstinių žinučių. Kad jūs žinotumėte, kokia aš dabar laiminga!!! Nors, manau, dėl šito mano pokyčio keletas žmonių griaužiasi pirštus. khi.
Parodžiau, kad nesu pėstininkė ir manęs nestumdys ir neskaudins, kas panorėjęs, kada panorėjęs.Pasitikėjimo nebedalinu it sausainių ar meduolių.Ktčč.
Kaip jau minėjau, išmokau džiaugtis kitų laime ir sėkme, nebe nuliūsti dėl nesėkmių. Smagu matyti keletos žmonių trololo veidų išraiškas, kai jie nori tau sušikti nuotaiką,o tau taaaaip žalais šviesaforas šviečia, kad net juokas ima, iš jų dedamų pastangų. Kiek egoistiška, bet juk reikia atsigriebti už tuos išsvaistytus gyvenimo metus,kai visi tau kakojo ant slenksčio..
Išmokau suprasti kitų žmonių jausmus, suvokti savo klaidas, ir į situaciją pažvelgti iš šono, kartkartėmis kito žmogaus akimis. Manau, tai pats didžiausias pokytis, kuris gyvenime atneš daug naudos ir laimės ne tik man, bet ir aplinkiniam, jei tik nepamesiu jo už spintos ar nepaliksiu autobuse.


Taigi, ehehehe, vaikai.
Manęs taip lengvai nenuskandinsit.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą