šiltos kojos

Na ką, jau esame sūpynių įsisiūbavime. Šypt. Nenoromis spiriamės kojomis į priekį, gaudome vėjo gūsius, atsilošiame ir nevalingai šypsomės. Vaizdai, veidai, laikas, jausmai aplinkui liejasi. Galva sukasi nuo minčių srauto, gerklė džiūva, susirūpinimas veiduose vis labiau išryškėja, o norai ir veiksmai nesutampa. Brendam, brendam!!
Kai muzika Tavo ausims tampa it šokoladas lūpoms, o tuščia galva - Kalėdų rytas, atlikti darbus darosi vis sunkiau. Sėdi, žinai, jog darbų nors traktoriumi vežk, o tu ką?sėdi ir apsimeti neva labai įdomiai žaidi su arbatos žolelėmis. Kai ant stalo nebelieka laisvos vietos nuo puodelių gausos, o tavo ausis kaista nuo telefoninių pokalbių, laikrodis išmuša devintą vakaro, tu peržengi ribą ir pradedi mokytis. Ech. o tas miegas ant knygų, pabudimas pirmą nakties ir nušuoliavimas į lovą.. lovą.. myliu lovą. pagalvę. antklodę. nesiskirsiu niekada!! ne ne ne.
Saldus skonis užplūsta atlikus darbus, kai žinai, kad tavo laisvalaikis pagausės laisvų valandų kiekiu. Khi. Nejučiomis pradedi dėlioti sau malonius darbus į laisvas minutes ir slysti tyliai, kad niekas, užuodęs tavo atokvėpį, jų nesukliudytų.
Kiekvienam žmogui reikia mylinčių akių. Bet tik vieno komplekto mylinčių akių. Nes, kai jų atsiranda daugiau, imi klaidžioti užsimerkęs ir, įšokęs į valtį, plauki pasroviui.
Pasirodo, keisti save yra daug sunkiau nei nusidažyti plaukus, išmokti vairuoti mašina ar iškepti pyragą. Turi dirbti dvidešimt keturias valandas su savimi be pertraukų. Nes.. vos atsipalaidavus gali sugadinti viską nepataisomai. Ką gi. Manau sekmadieniai tampa nebe tokie, kokie buvo. Galbūt todėl, kad užaugau, o gal todėl, kad pagaliau išmokau atsipalaiduoti.

Pavydo akys, meilės akys, susidomėjimo akys, vilties akys,
klausimo akys, nepasitikėjimo akys... jų tiek daug.
Skęstu.

Because you are something i use to know